Poema "Genialus vaikis"

Negabus vaikas
Labai daug dirbo,
Augino talentą
Kaip stropi mama.
Dieną naktį
Studijavo jis
Knygas,
Valią
Jaukino ir
Mokė būti paklusnia.

Tik vargšas vaikis -
Niekas geru
Žodžiu jo
Nepalaikė,
Visi tik juokėsi
Kvailai:
Juk negabus jis vaikas
Nežino
Kad genijai
Tik gimsta
(retkarčiais
arba dažnai).

Kantriai su
Kupinu širdies
Džiaugsmu
Jis liejo
Smegenų vingius
...iš lėto.
Kantriai iš begalinių
Darbo valandų
Mozaiką genialumo
Dėstė.

Kol vieną rytmetį
(Dar neprašvitus)
Po ilgos,
Sunkios,
Kava apsunkusios nakties
Į galvą tėškės
Dieviška minties strėlė.

Vidinis šypsnis
Nušvietė jo sielą
Ir savo paklusnia
Augintine valia
Jis gludino
Idėją.

Ir ji išblizginta
Stropia ranka
Nušvietė pasaulį
Su aušra.

Žmonių minia,
Trypčiojusi vietoj,
Nešiojo paskalas
Ir pomėgiu jiems
Tapo -
Diskusija
Apie silpnaprotį
Vaikį
Patapusi
Garsiu žmogum
Argi ne keista?

Tik viena maža
mergaitė
Smalsumo kupina
Paklausė vaikio
Kaip?

Vaikas iš lėto
Išaiškino savas tiesas -
Visi mes gimstame
Kaip unikalūs
Genijai - vaikai
Tik ne visi jais
Tapti norime
Karštai.

Ir...
Mirė
Su žodžiais
Širdyje -
Aš įvykdžiau
Gyvenimo planą
Ir užbaigiu jį
Po šedevro
Skraiste.