Meilės laiptai

va taip sustok ant kopėčių viršaus
        nes lipsiu aš po laiptą kojoms geliant
              iki tavęs po gurkšnį lašą-sušlapau
                      tiek norų maudos prakaito geldelėj
                            tu visas ten ties ūkanų riba
                                  miglas praskirsiu klaupčiodama koptais           
                                      ir laipto apačią paliesdama kakta
                                            bijosiu kad tų viršutinių nepavogtų
                                                  ne tokie skiemenys nesimatuoja žodžiai
                                                      skirtingi požiūriai dar laiko praraja                                                           
                                                            ir tas kažkas išgertas svaigiai godžiai
                                                            įteikęs kopėčias kad lipčiau pas tave
                                                            IKI  TAVĘS  LAIMINGA AMŽINYBĖ