Naktis

Naktis graži – bet tau ji neprilygs.
Kas pamatys tave, tas tavo vergu amžiams liks…
Taip atsitiko man – tavasis vergas aš.
Tegul šiandien likimas tavo dvelksmą man atneš!

Dabar turbūt miegi, regėdama sapnus,
O gal tavasis sapnas ir manuoju bus.
Paskui bus rytas, sapnas išgaruos,
Ir vėl menkiausios man vilties gyvenimas neduos,
(Vilties esmė – kad būt šalia tavęs
Ir kad išgirsti iš tavųjų lūpų žodį “mes”).

O gal prie lango tu keliauji po žvaigždes,
Ir aš tada po jas keliausiu, nes,
Nes žvilgsniu perduosiu tau viską, ką jaučiu
Ir gal tada atsikratysiu tų minčių,
Kurios neleidžia valgyt man, neleidžia ir miegot,
Aš apie nieką negaliu galvot.

Jau visos mintys šiąnakt prie tavęs,
Beribės meilės jausmas tuoj iš proto mane ves,
Ir taip jausmai kas naktį brausis pas tave.
Gyvenimo prasmė – mylėt.
O mano meilė tau – kančia.