Dar pabūk

Sutik, pasilik dar akimirką.
Kol sniegas ištirps. Kol prabus
Žolė lyg smaragdas ir gėlės
Pražys kaip spalvotas lietus.

Palauk dar šią trumpą akimirką.
Žinau, žodžių man neužteks.
Tik akys nulies akvarelę
Ant popieriaus balto - savęs.

Ir oras ribės lyg virš aukuro,
Kur dega šventoji ugnis.
Tik šaltis - pripildytas ilgesio -
Karščiavimą jos numaldys.

Palauk, neišeik dar akimirką.
Kad spėtų ji amžiams įšalt
Į sielą, į kraują, į sąmonę.
Kad kūnu pavirstų ji man.

O žvilgsnis ir balsas, ir tavo
Artumas, toks visas alsus -
Kvėpuot man sunku. Neišeiki
Akimirką šia. Dar pabūk...