Pačiame pasaulio pradžios priešaušryje panemunės pievų plotuose, pušyno pašonėje prie piliakalnio pėstute pėdino pilvotas, praplikęs, pasiturintis pasipūtęs ponas. Pamatęs prie pilkšvos pelkės puikią pilį, pasiklojęs pakulų patalą, prigulė pusvalandžiui pailsėti, pavalgyti pusmetinio paršo papilvės pašteto, pieno pasukų, paskanauti pačios paruoštų pusryčiams plikytų paplotėlių, pyrago, pudingo, parūkyti pypkės. Ponas pailsėjęs, pavalgęs pamatė priešais pasibaisėtiną pilką penkių pėdų pločio putpelės patelę. Ponas pasimetė, pulsas padažnėjo, pasišiaušė paskutiniai pakaušio plaukai, pečiai pradėjo paniškai purtytis. Pagalvojo: „po perkūnais, pasivys padaras, praris patį, pragaištis.... “. Pasibaisėtina putpelė pradėjo pulti. Ponas persigandęs piestu pasileido per pievą. Panoro pievos pakraštyje pasislėpti pernai pusbrolio paskubomis pastatytoje pastogėje. Putpelė pasišokinėdama, plasnodama puolė paskui. Pono purvini padai pradingo pievų platybėse. Pasakos pabaiga.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2015-03-12 19:46
Niekada nesupratau žmonių, kurie užduoda klausimus " o kam?" :) Galbūt kas nors sugebės paaiškinti tokių žmonių logiką?:)
2015-03-02 17:08
iš P raidės
paranaoja ponui,pripažinkit
2015-02-27 19:30
Visai nebloga pasaka. man patiko
2015-02-18 21:43
Tik vienas klausimas - kam?
2015-02-17 10:52
Cha cha prajuokinote. Siūlyčiau poną keisti į plikbajorį, o putpelės patelę - į povo patiną. Tie tai karingi. O putpelės ką? Pilki mažyčiai pievų grumsteliai. Beje, ne Lietuvos pievų. Pas mus tik kurapkų tėra.