Užsienietis iš pietų

savo eilėraštį
sakė jis
rašiau dvylika metų

kol aplankiau vietas
rinkau žodžius
olose ir išskobiau
iš pakalnių akmenėlių
stebėjau gamtą pažinau
žiūrėdamas į žmogų

o tu meldiesi
kad nepasakytum visko
padalintum
santykiu diena: žodis

tik prasižiok pabirs
iš nebylios burnos
sirenomis
jūra ošiančiais sekmadieniais
išėjimais iš miesto
rytiniais gaidžiais

pakilo nuo kėdės prikimęs
pasišaipė

gyvenimas
lygus vienam
nutylėtam triukšmui