Apie zuikį

Vakar
artėjant sutemoms
ir kylant rūkui
nušoviau  du zuikius
džiaugiausi taiklumu
bet taip  trumpai
gi
pasirodo vienas jų
ne tikras zuikis
ak
padariau nusikaltimą
atgailauju, verkiu
staiga
protas nušvinta
juk likimas jo toks
jeigu
ne aš
taigi kitas kažkas
būtų
jį pašovęs vis tiek
ir jeigu jis ne zuikis
tai
ko bėgo
neatsigręždamas
visas pilkas toks
švelniakailis
bet
ir vėl džiaugiuosi
gerą padariau
nebesikankins
svetimame kailyje
kaip
turėjo būti sunku
anksčiau ar vėliau
būtų išprotėjęs
bėgęs pilkais laukais
paryčiais
gąsdindamas tikrus zuikius
būtų gaudę jį kilpomis
tikrai
užmigdę amžiams
be galimybės prisikelti
o dabar  aš
jį nušoviau trumpam
tik.