Atitempiau save
tau iš paskos
už pakarpos susiėmiau
atsiprašau
daugiau taip nedarysiu.
Įkyriai laukdavęs
kieme
paukščius kaliausiškai baidydavęs
dar skindavęs vaisius
be sutikimo
ir mindavęs gėles -
tą grožį tavo mindavęs.
Atsiprašau
daugiau nebepriminsiu
neberašysiu
savo vardo
ant tavųjų durų -
klaidindavęs
[netyčia]
laimę
kad aplink apeitų.
Nebeskaitysiu sapnininko
ir laiškų -
minčių tavųjų nekarpysiu.
Atsiprašau
dar daug mažu pavertęs
ir turguje lietaus nuvertinęs
tavąsias ašaras
sutepęs medumi ant duonos.
Atsiprašau
sugrįšiu
žmogumi.