Trumpieji žanrai.

`

-/apie meilės dėsningumus ir gyvenimo pilnatvės apsireiškimus sieloje Žmogaus. /-

* * *
Nuo tada, kai Neapykanta užsiliepsnoja degti iš Meilės, žmogus jau yra pakankamai dvasiškai brandus ir pasiruošęs mokytis mylėti;

* * *
Visi kūdikėliai yra skaistūs ir mylintys iki to laiko, kuriame jau galima „išmokt mylėti“; Atėjus laikui tam, ir jam praėjus,  retas iš tų visų kuris bemoka tai daryti.

* * *
Mylinti širdis, gyvenimo prasmės paieškose, dėl gyvenimo pilnatvės stokos, dvasinių sunkumų, neturi.

* * *
Tie, kas mokosi iš kitų klaidų, yra protingi; O tie, kas iš savo klaidų - išmintingi; Praktika ir teorija, kaip žinia, labai prasilenkia, todėl patarimo klausiama yra visais laikais ne pas protingą, o pas išminčių.

* * *
Prieš srovę plauk, kai* jaunas ir stiprus; Senatvėj, jėgos nebe tos – išmokt, prieš srovę, jau nebesuspėsi...
-
[Kai* - Kol*].  Lenk save meilės pratybose, kol* jaunas,
senas – palūši.

* * *
Neapykantos upėj, jaunas, plaukęs prieš srovę, senatvėje ragauja išminties vaisius.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Kada jau Neapykanta tavy
užsiliepsnoja degt
Iš Meilės, tada
esi pakankamai brandus ir pasiruošęs
mokytis mylėti;
Tačiau, 
Kaip plaukti pasroviui,
taip ir nekęsti - paprasčiau...

Kai klausimas briauna, renkiesi ką:
Nekęsti? ar Mylėti?

P. S.
Vaikai jaučia momentinį pyktį ir įniršį, bet ne keršto ir neapykantos jausmus, tokiems jausmams jie dar nėra dvasiškai brandūs, idant galėtų juos jausti, ir jų, (kaip mokymosi priemonės) pagalba mokytis mylėti. Jeigu žmonės, pradėję jausti neapykantos dvasinę būseną,  nesivadovautų taisykle: „jaunystė-kvailystė“, o žiūrėdami į savo neapykantą,  būtų pirmiausiai reiklūs sau, savo senatvės stadijoje visi būtų išminčiais.