Motyvai

Tu man parneši ant pečių tą gražų ir skausmingą rudenį
Su kuriuo abu kartu mes augom ir viens kitą žudėm
Bijojau visko, kas kvepėjo liepom
Kiekvieną kartą liepdavau pavirsti tau į sniegą.
Artojai, kiaulės, žiemos ir pavasariai
Kartojas pasakos, išnyksta nežinios
Ir vėl iš naujo gimsta atsitiktinumai
Ar taip dar būna? Ar dar būna.
Prieš vienas kitą mes tokie suaugę
Dievam aukojam ašaras, ne algą
Mes dviese einam, kelias toks pasenęs
Ir vien varnai čia rėkia, kad stokojam valios.
Bet bėga laikas, ir mes jo neturim
Suskilęs šienas, arklio pasagos, kepurė.