Alkanas vilkas

Mano saujoj užgęsta tas vakaras,
Į kurį tu sugrįžt neskubėjai,
Kregždės sparno aštriu įsirėždamas
Atminty tarsi švilpiantys vėjai...

Basais padais į geliančią rasą,
Visais dūriais save man primindamas,
Saujoj geso ir keitėsi vasaros
Ir jutau vien pečius apkabintus...

Iš voratinklių mintį raizgydama
Atgalios vis dairiausi, kur saulė,
Kur paklydus namo vėl sugrįžtama,
Kur nežino žmogus, kas apgaulė.

Vieno žvilgsnio į tolį pakanka
Kad užgestų tas vakaras pilkas:
Mano saujoj išdegusi vasara,
O tu liksi tik alkanas vilkas.

2014. 07. 02 / ‪#‎AušraAbraitytė‬