Ry tuoj tuoj tuoj uoj oj j j j

Tu panaši į mišką
be medžių
tik su vėju
kuris vis dar glosto
praeityje buvusius
tavo lapus
desperatiškai
bandydamas išgauti ošimą

Tu panašus į vilką
tik be miško
bėgi medžiotojo taikiklyje
laukdamas kol prakaituotas
pirštas nuspaus gaiduką
seki paskui vėją
kuris iš kažkur atneša
kažkur esančio miško ošimą


Tu panaši į rytojaus dieną
kuri dar tebekvepia rasa
ir saulė ten dar nenusileido
tavęs dar niekas nesugadino
žmonės tavęs tikisi, nori
ir užmiega galvodami apie tave
ryte pabunda su tavimi


Tu panašus į šiandien dieną
Visai nedaug atsilieki nuo rytoj
tačiau rytojaus dienoje tavęs nėra
vos ją pasiekęs
pavirsi į vilką
šiandien bėgantį link miško
kurį pasieks rytoj!