Laikinoji

Kodėl naktis tave į niekur vedas?
Už ką mintim bastaisi tarp žvaigždžių?
Kodėl vis aižėja po kojom tvirtas  ledas,
Kai tavo vardą deda rankos svetimų?
Į ką tu šiandien panaši man, laikinoji?
Ir ar galiu tikėti tais beraščiais,
Jei vilko stūgsmą sielos skausme atkartoji,
Laikai įkalinus save tylumo pančiais?
Kiek iš portreto tavo šiandien tikra?
O įspūdis, kurį tu sudarai?
Spalvas išliejus į pasaulį piktą,
Ar tik nebus spalvoti tavo pramanai?
Ir iš tiesų,
Tau mintyse kerojas velnio šypsena,
Šakas tau krečia vėtra kiek paklaikusi,
Tau plaukus velia išsidarkius rytdiena -
Jausmais tiki, nors ir esi apsvaigusi...
Ir iš tiesų,
Laikai įkalinus save tylumo pančiais,
O aš nebetikiu vien įspūdžiu, aklais beraščiais...

2014. 10. 14 / #AušraAbraitytė