Išnykstam ten
kur vakarais sudūžta akys
rytais gi vėl sulimpa
trinam
Aladino lempą
tūkstantį ir vieną naktį
išleidę skausmą,
troškimus dalinamės
kelionėse ant kilimo
maitinam saulę
jonvabalių dainomis
į laužo liepsną beriame monetų saują
prarastą laiką pirkdami
žvakių šviesoj
basi bėgiojam balose -
ištirpsta padai butaforijoj
sustojam...
Tu
gyveni
aš
vis
svajoju.