kalbėki pažemintu vario balsu
aidėjusiu dešimtį metų
minčių mano stygom
diktuok man žodžius
kuriuos pasakyti turėsiu
kai pirmąkart susitiksim
užuodžiu nutilusį kūną
lėtai ateini - pečiai ir skruostai
artėjimas tavo
nejuda joks debesis
juda skliautas, priglunda oda
ir jau laikas judėti namo
tavo rankos tarp garbanų
pajuda mano viduj
visi traukiniai iš stočių