Atodrėkis (juodraštis)

Diena – paveikslo tirštas potėpis,
Į sniegą tęžtantį įklimpęs
Šlapioj beveidėj gatvėj minkosi...
Atodrėkis...
Atūžia varnų klegančių būrys:
Sparnų vėduoklėm sušiurena orą,
Varniškai klega miesto vidury
Tartum palšoj migloj paklydę meteorai
Ar pragarmėn slenką vaiduokliai...
Atodrėkis...
Prie smuklės keikias tarpdury
Seni apkvaitę nuo alaus girtuokliai
Iššlitinėja gendančiom švytuoklėm
Vapėdami ir bardamies: kuris kurį
Nurungs beprasmiam žodžių mūšy...
Atodrėkis...
Pažliugusiam klane teškenas žvirblis,
Maudynių saiką baloje užmiršęs... Beturįs
Tik vieną norą - atsikratyti blusų –
Padovanoti gatvei ar katei ilgaūsei...
Žiemos atokvėpio pats vidurys –
Sudubęs sniego sūkurys...
Atodrėkis