Iš paukščio skrydžio

Ir tu
Savim trumpam įstrigusi
Manų minčių chaotiškoj tėkmėj
Pastelinėm spalvom tepei
Per mūsų vasarą. Kitaip.
Man buvo mažiau liūdna.
Menu
Tave nustebinęs garsu,
Ir besišypsančią ir verkiančią galbūt.
Atleisk. Suprask - susikurti tabu.
Svajų sparnais pakylame į dangų. Akimirkai.
Ir krentame į realybės liūną.
Seku
Ryškiom prisiminimų pėdom
Kaip perėja ties sankryža manęs-tavęs.
Ar tu žinai, kad mus kažkur suves
Nematomi, ne šio gyvenimo keliai.
Nes šiam prieš žiemą išėjau... Būna.