Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kėdė prilipo. Prilipo ne tiesiogine prasme, ne prie  sėdynės. Palikus ją atokiau nuo savęs, negebėjau  „ pasislėpti“ taip, kad ji manęs nesusirastų, o tuomet mudviejų buvimo vieta persiformuodavo į sceną. Faktiškai visą laiką privalėjau gyventi šalia ir natūralu buvo sakyti, kad gyvenau ten, kad mano gyvenimas yra scena. Vidinio rūpestis, sodinant mane į kėdę, kai reikėję tai sėstis, tai vėl keltis, kad „atidengus scenos užuolaidą, publiką kuo geriau matytų kėdėje sėdintį valstietiškos konfigūracijos žmogų“, tapo esmine santykių su kėde būtimi. Man nereikėję rūpintis, kad nuolat besikeičiantį scena publikos apžvalgai, būtų ideali. užtat  reikėję rūpintis užuolaidomis, kad jos patikimai  saugotų sceną nuo publikos, kai jos nuleistos.
    Džiaugtis ar ne?
  „Kėdėje reikia gero režisieriaus. Gero. Štai tu  juo ir pabūsi, kad neliktų tuščia, nes tokiu atveju ją  greitai užima. Ir įsidėmėtina, kad  beveik  niekuomet neužima tie, kas jos vertai“ – prisiminiau Vidinį. Šios  nuostatos neatsisakau: taip, reikia. Nesiginčiju ir dėl kitko, būtent, jog gera vieta tuščia nebūna, bet atsitiko taip, kad į kėdę kone per prievartą įsodintas. Smegenyse pradėjo  krebždėti, kad gal tai kompensaciją už Radijo karietą.
  „Ne, ne, taip negali būti, — pačiam sau tarius, pats ir atsakau: — Ir vis dėlto gal gi vienas kartas  nesumeluos“.
  Kai ant kiškio uodegos nukrenta kopūsto lapas, pasirodo, kad baimės irgi nemažai tenka iškentėti; esą, dangus griūva. Mano nusiteikimas buvo kitoks — norėjosi kuo detaliau susigaudyti, kokios permainos vyksta savyje, tad ir Savęsp pasaulis savo kasdienybėse nebuvo nuobodus.

Kada matuojamės  drabužį —   
ir visą aprangą nuo batų lig kepurės.
tuomet jau nesvarbu – giedra? lietus?
koks vėjas  pučia mums?
ir ar rytojus neužstrigs kažkur
pakelėje jau be tavęs
patikimesnę karčiamą suradęs?
  — o tu? — girdžiu
  — Ar aš? — palaukęs klausiu, nesuprasdamas,  kad kalbuosi su Vidiniu. Jis čia pirmą kartą, kai abiejų sutikimu, esu režisieriaus ir jam, matyt, reikalinga, kad jo nepažinčiau, ir:   

It bijodamas, kad priekaištų sulauksiu,
į priekį paskubu kalbėti:
— Nupigo net garbė
ir prisaikintas žodis ja,
bet vis dėlto laimingų daug.
Galbūt kaip tik todėl
kad metų neskaičiuoja.
  — O tu? — ir vėl girdžiu
  — O aš? — vėl perklausiu, apsidairydamas aplink ir stipriau įsikibdamas į kėdę:

  — Neskubėk, praeivi,
Kėdė jau užimta -
Jei nori įsiminki: Pranuciu vadina.
O  kad šiukšlynės daug, tai dieve mano,
ne vienas juk prie darbo ir prie darbo;
kartu su Vidiniu. Kuomet ateis,
pasikalbėsime ir apie tai.

Jis:
Netarsiu, kad ketinimas negeras,
bet netikiu, kad mėšlynėlis sumažės,
nes kalbos, regisi, tik snaudulį malšina.
Bet, žinoma, abiems linkiu sėkmės.

Aš:
Dėkoju tau, bet jeigu atvirai,
šis šiukšlynėlis mielas man
ir nustembu, kuomet jo peluose
ir vieną kitą grūdą surandu..
 
  — Ir taip būna? — neva nustebo bendrakalbis, —
Tai gal, režisieriau, galėtum vaidinimą parengti apie surastas vertybes šiukšlyne.
  — O, idėja, – nedaug galvojęs pakibau  ant  kabliuko, iš kėdės dairydamasis po sceną. Na  taip, aplink mėšlynas nemenkas; sunkvežimiais vežti  nereikia, bet akys  nuo tokio paveikslo negražiai susimurzoja: mėtosi  gniaužtomis sumaigyti popieriai, mėtosi užrašai lapeliuose, užrašai sąsiuviniuose, knygutėse. Kas besupaisys ką  paimti į rankas tikintis, kad ten sugebėsi perskaityti reikalingą žodį. O tai, ką perskaitysi, ar neprivers dar energingiau gniaužti ir numesti toliau, gražinant šiukšlynui. Ir vis dėlto šiukšlynas
jau šis tas, jau jis sugeba kurstyti viltis, tikėtis, kad galima bus kažką numegzti, suraišioti, surasti... Taip, žinau, prisimenu Vidinio pasakytus žodžius, jo ketinimą turėti režisierių, kuris iš nieko sugebėtų kažką padaryti. 
  Kažin, ar atsiras toks?
2014-07-23 06:20
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą