Paklausyk. Jinai tokia dvasinga,
Pilna tamsiausio meto išminties:
Kaskart ją pirmsniegiu gaivos suvilgau
Ar džiovinu prie klegančios ugnies.
Jinai tik draugė, menanti, kas buvo
Ir žinanti, kur sergantį priglaus.
Bet šiandien erzindama rodo man liežuvį,
O ryt gal šlykščiai – tyloje –pasmaugs.
Jinai tokia tikra, kad net sapnuojas
Bešnibždanti: esu ištikima.
Kai verias pragaras, ji tampa rojum,
Kai tvyro meilė, ji – mirties dukra
Vienatvė... tai - ji tikrai tokia, kaip ir kare žūstančių kraujas, kurį sugeria žemė, o vienatvę - laikas, palaidojantis viską - netgi meilę...
Malonu skaityti / ne tik rašyti/, kai jausmai išreškiami širdimi...
Mano kūrybos "Gerbėjui"( nors rašau moterims labiau) apačioje:
Tai gerai,kad juokinga-juokitės.Juk savo draugų beskoniems"juokingiems" eiliams rašote penketus, ane? Man tictac -kvailai skamba solidžiam žmogui.
Liežuvio rodymas -perkeltine prasme visai nesuvaikėjęs/
Reikia šlykščiai,nes man smaugiamas žmogus -šlykštu.Klastingai-turi kitą prasmę. Kai rašysite eilėraštį pats -tai rašykite tą,ką norite pasakyti.Tai mano kūryba ir pojūčiai.
Viematvė trigubai baisesnė,kai myli,nes nori būti su tuo,ką myli. Meilė nenyksta-jeigu ji tikra. Bet tai supranta tas,kas myli ar mylėjo -tikrai ne tictac.
pirmsniegis gaivos - gan juokingai skamba :) beje ir suvaikėjęs liežuvio rodymas taip pat :) ... ir nereikėtų "šlykščiai" - gal "klastingai" labiau tiktų ar pan. , o dėl "tvyro" - gal ir nieko, nors taip jau romantiškai galvojant - jei meilė yra, tai ir vienatvė nebaisi - tada vietoj tvyro geriau būtų "nyksta" :) Tiek pastebėjimų ... 3
Nesuprantu tų keistų išvedžiojimų. Vienpusė meilė -baisiausias dalykas,kiris tik gali atsitikti. Tai ji pasmerkia vienatvei. Ją reikia iškęsti.
Šiuo atveju meilė nėra jokia laimė,o jausmas ,kuris stumia į mirties glėbį.