Man nieko nereikia!

Lietus ir vėjas,
ir ašaros tavo akyse.
Žodžiai, išmesti į naktį...
„Man nieko nereikia!”
Skausmas širdy,
ir tuštuma veide.
Sugniaužti kumščiai.
Bejėgiškas pyktis...
„Man nieko nereikia!”
Tarsi mantrą kartoji...
Apsisuktum ir bėgtum tolyn.
Per naktį,
į vėją ir lietų.
„Man nieko nereikia!”
Nepavargsi kartoti.
Galėtum - išdegintum
savo kaktoj...
Tik ką tai pakeistų?
(Retorika - tavo silpnoji sritis.)
Ir kiek gyvenimų turiu nugyventi,
kad įrodyčiau:
„Man nieko nereikia!”