Fragmentai laiko ir savęs (1

Šaukei?
O gal tik taip atrodo.
Jau nedrąsu spėlionėmis manyti
Ir klausti nedrąsu
Iš kur ir kas esi.
Balsai — bažnyčiomis, varpais,
Balsai — žole ir vandeniu,
Balsai — vaikais ir seniais,
Neištesėtų pažadų šlove,
Balsai — gimtų kraštų Čepkeliais
Užlieja kurstančias ausis.
Balsai,  balsai...
O noriu — ar girdi? —
Oi, noriu sužinoti
Iš kur ir kas esi.

Visi už vieną —
Būna šitaip,  būna
Ir vienas už visus — taip pat.
Te laimina tokį kilnumą Dievas,
Tačiau man reikia kitko:
Pabūti savyje su kiekvienu,
Kas įterpė į sielą
Bent lašą draugo, priešo ir bet ko... 
Nereikia man nė daug, nė maža,
Vien tik akistatos,
Atsiminimais iškalbant vardus,
Gyvenimo  padovanotus.

Šaukei?
Jeigu dar ne — pašauk.
Norėčiau bent vaizdais matyti
Net jei jie prieblandos pilni.
Galbūt tuomet iš judesio pažinčiau
Ir pats jau atsiminčiau, kas esi.