neaprepiu pasaulio, bet gerai jį pažįstu

naktį čia viskas kitaip
blaivūs tik paukščių šešėliai
šaligatviuose beveidžiai siluetai lempų
prieblandoje
greta suoliuko ir šiūkšlinės upės link
vakarykščio kabako pelenai vėtros bliuzas
šūviams pro objektyvo cilindrą
kilimams viešbučių holuose koliažams tapetuose
sienose įmūrytiems meilės eilėraščiams

niekada nebūsim kartu šiose gatvėse
šnypštime sutirpę į telefoninę tylą
tu nepastebėsi

nuo šiol čia gims įsibrozdinę

subadytas mėnulis skaudžiuoju tušinuko galu
sustabdytas

nesu niekur gimusi
saldus lietus traiško obelų žiedus
gyvenu beprotybės vyzdy tikrovėj tamsos
raižo protą tirštos vizijos
tarp pleiskanotų rausvaveidžių žaidžiančių vaikų
kur niekada nebuvo mano namai