Kažkas iš praėjusio gyvenimo
neduoda ramybės
benamį šunį sutikusi gatvėje
noriu verkti
lyg būčiau pati jį išvariusi
į lietų ir purvą
lyg būčiau pati tas šunėkas
be namų išbadėjęs
Gal buvo jau taip?
Kai gatvė grįsta akmenimis
vedė pažįstamais patvoriais
tiko išsilupti patikusį akmenį
ir švystelėt į reikiamą langą
kažkas iš praėjusio gyvenimo
gal randas delne
man primena baimės naktį
ir stiklo šukes
lyg būčiau bėgusi nuo savęs
ar iš namų išvaryta
žinojau, kad bus kaip sakiau
o jie netikėjo
Gal buvo jau taip?
Kodėl miško samanos man kvepia
labiau už tavo dovanotas gėles
kai apsikabinu gelstantį klevą
gyvenu ir mirštu su juo
kažkas iš praėjusio gyvenimo
liko manyje
Ar tu pastebi?