Kiekvienąsyk turiu pasukti galvą
Ir nusigręžt nuo buvusio žmogaus -
Maldoj užgniaužus sopulingą baimę
Stebėti, kas ir vėl mane apgaus –
Nes daug veidų, pavirtusių į naktį
Aplanko tik mažų laiškų datom
O rytas pats save paskirtas sekti,
Pavargęs pyktis su būties klaidom
Ir vis kartoti geraširdę frazę:
„Aš taip šventai tavo petim tikiu“
Ji sakoma sakralinėj ekstazėj,
Kai išdavystė laukia už kampų.
Ir visgi šimtą sykių palytėta
Ir šimtą sykių stipriai sukrėsta
Kiekvienąkart sutinkanti mokėti
Už melą, kad tik būčiau surasta.