sugrįžtant

sekundė atgal
nuo tylos sutrupėjusios lūpos

dar sekundė atgal
kur suglamžytos rankos išmestos
svetimųjų šiukšlynuose
guli

dar sekundė atgal
mūs žodžius mezgę pirštai
tamsoj pasiklysta

dar sekundė atgal
mūsų pusryčių lėkštės
sumestos neplautos

dar sekundė atgal
balose atsispindintis veidas
plaukuose
susivėlęs gyvenimas

dar sekundė atgal
jau užšalusi žemė
pranašavusi lyjantį rytą

dar sekundė atgal
dar negęstantis laužas tuomet
rūbas ant rūbo

dar sekundė atgal
visą gydantis prisilietimas

dar sekundė atgal
saujoj skraidantys
pašto karveliai burkuoja

dar sekundė atgal
tas Italijos miestas
ne Roma
ne Venecija
mūsų Milanas

dar sekundė atgal
kovojant už prarastą laiką
už pamestą rytojų


===================================================================

aš
visad
žinojau
jog
moku
rašyti
tau
laiškus

bėda

niekada
nemokėjau
skaityti

tavųjų


minčių

sukury

išsiskalbęs
savąsias
sniegą
sutepusias
pėdas

sugrįžtu.