nostalgija

bandau pasakyt tai kitai jog mano
atvaizdas yra tik dar viena iš galybės laikinai
kuriamų kaukių kurias galiu išmesti
net neužsidėjęs ir matau kaip
ji šiurpsta, švelninu situaciją
persikūnyju, paskui nusibosta
vėl išnykstu viename iš daugelio
pasaulių kurie tyvuliuoja šalia, įvelia
it balos ar šviesų fontanai
kaip jai pasakyti
kad esu mirgesys
kad esu žaltvykstė

anksčiau
buvo taip paprasta su Tavim
mergaite pelkės akim.