Meilės išmintis

Įpusėjo ruduo, gaiviai atvėso ir medžių lapai
staiga nukrito. Mano širdyje ataidi gamtos
virsmas, atsikartojantis kasmet, ir aš, įstrigęs
tarp pagonybės (artumo gamtos ciklams)
ir krikščionybės (kryžiaus nešimo tiesės),
bandau vėl atgimti, nes meilę valdo tiek ratas,
tiek bendras ėjimas tiesiu keliu tikslo link.

Gamta yra geriausia meilės išminties mokytoja,
kiekvieną rudenį numetanti lapus puvimui,
kad kiekvieną pavasarį vėl atgimtų iš naujo.
Taip mano meilė Tau yra amžinas pasikartojimas,
kosmoso tvinksniai ir bangos, Dievo vandenynui
tai pakylant ir užliejant gyvenimo krantus šventumu,
tai atslūgstant, paliekant vietos brandinimui ir ištvermei.