Taip paukščių klegesys
nuo beržo lapą skina
ir smilgos
linksta lyg nuo vėjo
bepročių kuosų šurmuly,
ir rodosi, kad tylą
net ne kavos puodelyje maišai,
bet po krislelį
renki nuo akmenuoto tako,
pavėsy tuopų,
balsų triukšmingų aptūptų.
Mąstai – gal nieko tikra
nėra kriauklelės ošime,
nes taip juk iš tiesų
yra.
2003-07-12, Ignalina