KitoKs portretas

stipriai spaudžiantys rėmai
pakabino mane
miegamajame
ant tavo sienos

kur kasryt nebežadina laikas
sustojęs...
židinys kur liepsnoja šalia

kai pažiūri
ugnis man nudegina veidą

toks pajuodęs ir pilkas
apleistas
dulkėtas

kai bandai vis pamiršt
kiek mažai tuomet leidau
tau tai primena mano portretas


aš netoks...
aš netoks...
nukabinki mane

aš netoks...
bent dulkes nuvalyki


deja vu
jau matytas
pakeiski nauju

praeitim suklastotas portretas.