Poste ramu, poste ilgą laiką sėdi senutė.
Kantriai bando išmegzti sudėtingą raštą
Su daugybe kilpelių ir mazgelių,
Kurį rado sename žurnale nusitrynusiu viršeliu.
Sukumpusios rankos laiko virbalus,
Pagamintus iš kadaise perlydyto Kalašnikov automato.
(O galbūt niekada neišlietais ginklais)
Ji tyliai permezga visų buvusių ir galėjusių būti
Automatų gyvenimus, lydo randus ir užtraukia žaizdas.
Pynutėmis persuka visus
(Už) klystančius ir galinčius užklysti į patikros postą.
Šiandien poste ramu, postą kruopščiai prižiūri senutė.