I
vis vien jau ruduo ir vėjas čia baigias
kažkur ties beržais prasideda lietūs
tarytum dar kas netyčia užklysta
prisėda surūko šiaudą pakramto
II
skilę ąsočiai nebelaiko vandens
nuo vieno lig kito tolimo kranto
traukiantys paukščiai atneša vėtrą
III
vėjas plėšia dangų ir trobą
langines išdrasko
įsupta šakelė taip ir lieka siūbuoti
paukščio baime
IV
dabar jauti jog derėjo
paklausyti žieduos
įsiraususios bitės