Rašyk
Eilės (79147)
Fantastika (2332)
Esė (1601)
Proza (11074)
Vaikams (2735)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 42 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Einu.

Ne ta kryptimi keliauju, kur stūkso miestų šešiolika.

Visų epochų Saulės miestai vilioja, staipos. Šviesos buveinės skaidrios. Kaitrios.
Kam ta auka piligrimystės? Beprasmė vilkstinė žmonių kasdieniam linksnyje. Makabriška dvikojų kolona. Grumtis minios aklų būtybių. Akiduobėm juodom nematančių siaubingos realybės: koks klaikiai nutryptas maršrutas driekias. Į Saulės miestą. Ropoja, bėga, slenka - visi - kas kaip įstengia, kiti net joja, šlaunim kvailius apžergę. Į šilumą ir šviesą veja savo kūnus jie, begėdiškai gašlius, malonės luošiai sielos ieško blykstėj spindulių. Einu drauge. Aš suprantu - tai - pasiklydę piligrimai, nepasigedę  klodų smegenyse užkastų, griuvėsiuos griaučių naršantys „slaptaviečių“, kur daugel kartų myžta  žvirblių ir šunų. Suvargę besiblaškantys Alzhaimerio nokauto eksponatai. Atsilieku nuo jų.  Atsilieku.  Aš tolstu. Jie tolsta nuo manęs. Gaurai vienatvės nešukuoti,  grąsinasi  pečius dešimtmečiui apgobti. Bet nesvarbu. Vis vien - suku.

Suku. Į šunkelį. Skubu. Jį ženklino  kadais paklydęs vilkas. Uodžiu laukinį kvapą ne godžiu snukiu - juntu žmogaus instinktais. Aš čia - pirmoji moteris. Žinau - esu pirmoji. Irkluoju krūmų rezginiuos, žolės kasas šukuoju, ir prigulu, ir atsistoju. Akis užmerkiu. Kokia salsva palaima iškvėpimo. Dėkoju Dievui, kad alsuoju, po kelionių su bedvasiais piligrimais per žemės kraterių lavas. Klausausi  debesų akistatos konflikto. Tikėki, Viešpatie - kas benutiktų - aš nesibaiminu vapsvavorių tinklų ir spąstų. Tokie silpni jie lai netąso abejonėmis pasiryžimo - atkaklumu maitinti tikslą -  žengti drąsiai, ten kur nebūta niekuomet nei nuvaryto arklio, nei vežimo. Žmogaus dar neviešėta.

Skubu pasiekt - Mėnulio miestą. Jo perlamutriniais šaligatviais žygiuoti. Užčiuopti instaliaciją absoliučios tylos. Dangun refleksiškai užverstus galvą - stebėt žibintą blyškiai baltą savam apskritime. Apglėbt gatves be dulkių, be srautų, be šiukšlių vienkartinų. Siurrealistinių vitrinų - lentynos šypsosi - be nikotino ir degtinės.
Dryžuoto mirgesio Anapilio ruletę. Stebėti. Aš skubu suspėti.
2013-08-02 08:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-07 21:11
Neznana
Keistai. Ir įdomiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-04 10:55
Marquise
Gana įdomus eksperimentas. Smagu, kad yra potekstė ir kad tekstas gražus savo išraiškingumu. Man kiek kliūna tai, kad vietomis sakiniai pasidaro per daug gremėzdiški ir pranyksta banguojanti melodija, tuo pačiu metu dargi ir suveliama mintis. Tarsi koks klivinys atsiranda. Be to per daug išplėtoti apibūdinimai vietomis atitraukia nuo minčių sekos.

Nepaisant to, kad idėja tikrai nespinduliuoja originalumu, tačiau pateikimas turi žavesio. Už "kažką naujo" su paskatinimu IV
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-02 10:01
Kailas Spenseris
Savitas stilius, kaip poezija prozoje, nors visada galvojau, kad poezija prozoje yra gebėjimas atrasti neįtikėtinus ir meilius žodžių sąskambius, o ne tiesioginis rimavimas, tad gal tai labiau dainavimas prozoje.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-02 09:55
vidinė tuštuma
Gan trumpai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Elvyra Jank


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą