Voverės burtas

Vovere, Vovere, atneški man riešutą,
Išlukštensiu iš kevalo nedidelį nieką,
Į vatą įvilksiantį kirvių tiksėjimą.

Nemeluok, kad žiema yra tam,
Kad ateitų pavasaris

Esanti-Nesanti, uodega papūsta,
Iš medžių viršūnių pėdsakais byrančiais,
Voveruškom ant sniego mįslių užrašyki.

Migla prieš mane, migla už manęs,
Ir tapsiu nematomu.

Pasišiaušusią velniavą nulipdyk iš sakų,
Iš skiedrų dantis ir paleiski ganytis
Po pievas privalomos laimės įstatymų.

Ačiū tau, Vovere, kad šiandien mums atnešei –
Kiekvienam po vienatvę