tavęs aš lietui pavydėjau ...

... tavęs aš lietui
pavydėjau,
slėpynes žaidžiant
po medžiu,
bet veltui
taip lašus apgaudinėjau –
jie krito,
            lietė,
                  glostė - - -

pamažu
dangus šakų vainikais
leidos,
karoliai bučinių tylių
kamienais, kūnais
          slinko - - -
                glaudėsi,
                      spindėjo
ant saulėj tekančių sakų

ten mus avietės sirpstančios
kvapais - - - garsais
viliojo, šaukė ir šnabždėjo
virš viržių patalų gilių
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
tavęs kai lietui
pavydėjau...