Saulėlydis

Kai lygumos
          ramybėj
ragauja
      saulė
            likerį,
kai lėtas žvilgsnis
                      ieško
kažko  toli
            už šilo,
galbūt
        net nežinai
ką veikia
            tavo koja.
O ji -
    svyruoklė -
                    supasi
ir supa vis,
          ir supa
žiogelį
      mažą
              rudą.

Žinau, kad lauki,
                      žioge,
kai baigsis
            paskutinis
geltonas spindulėlis,
tai skrisi tu,
              žiogeli,
viršum žalių
              namelių -
kai baigsis
            paskutinis...

... į žolę
        laukti ryto,
rasos dainelių
                  pinti...

Ei,
geltonas vakaro šviesoj
                    mano žingsnis
tau už nugaros!
Ei, labas,
          tavo plaukų šešėli!
 
... ei, labas...
          Atsisukai.
O plaukų
          šešėlis
žiogui
    saulės
            nedavė,
o graži svyruoklė
ėmė laukti klausimo...

...

Saulė skęsta...
              rausta viskas...
vėjo karavanai
            plaukuose
                      jau tviska.
Tu žiūri
          į niekur -
galbūt
  ieškai
              ore
to žiogelio
            pėdsakų…