.
Vienovėj nužydėjo pienių pieva,
Ir smilgos susimąstė,
Ir ilgu
Į abi puses nuo vienmarškinio
Birželio. Ir tarei –
Žėrėt žiedams ir tarp sniegų.
Tarei – akimirkų pūkai praskrieja
Ne sėklom nešini,
Antai –
Paveikslai mylimi žydėjimo
Ir snaudžiančio rugsėjo.
Mes valtyse, o mumyse krantai.
Ir laimė kilt ir grįžt,
Ak, dygt iš naujo
Pūkuotai vasarai, už ilgesių žiemos
Žilam krante birželio pievų saules
Sau nešdamies,
Liūdni pūkai dainuos.
2013-06-10 19:12
nesuprantu aš tokios laimės...
2013-06-10 18:58
Puikiai perteikta emocija, vaizdinga, gražu.
2013-06-10 10:58
Labai: Mes valtyse, o mumyse krantai. 4
2013-06-09 23:45
link snaudžiančio rugsėjo.
Mes valtyse, o mumyse krantai.
vien už tai 5
...ir man vasara kelia ilgesį link rugsėjo
2013-06-09 21:00
gražu, prasminga
2013-06-09 19:16
Puikiai, paliete
2013-06-09 18:04
Buvau pratęs prie gilių, simbolikos kupinų Algmar kūrinėlių, o čia švelniai, jausmingai ir tikrai neprastai. Tokio tipo kūrinėliuose svarbu įtaigiai ir nebanaliai perteikti emociją. Manau, pavyko. Kad gamtos motyvai su pienių pūkais ir žiemos patalais man kiek pabodę, tai subjektyvus 4.
2013-06-09 17:39
Šis gražus eilėraštis kupinas skausmo. Kas bebūtų sėkmės Jums - neliūdėkit.