Ištrūkai iš tylos, susitikus klajojantį nerimą, Maitinai jį priglaudus prie savo aikštingos krūties – Iš tiesų tik klimpai į upėtą ne savo gyvenimą, Nemokėdama tilto per drumzliną upę nutiest.
Nereikėjo patikt tam nurausvintam geidulio vakarui Ir pamiršt mūsų priesaką - niekad nebūti gražioms, Tik išgirsti vaikystėje sekamą nuotykių pasaką Ir atbėgti į glėbį žaibuojant ir griaudint godoms.
Per anksti žalsvas džiugesio namas pilkai nusidažė. Ir per daug kritulių pasiliko ant žemės gulėt, Kai aitrus liūdesys susikrovęs kelionės bagažą Ir tave susidėjo lyg nerimą iš praeities.
Kur aš tą žmogų kaltinau pavydu-paranoja?
Taip,paaugliška smaili,pakyli krūtis rodosi aikštinga,0 kas neaišku-susitikus klajojantį nerimą -meilę(šiuo atveju-nebrandžią ir nepastovią
gulėt -praeities -paskutiniai skiemenys abiejų kirčiuoti, tie patys garsai ar panašūs -t,ie,ė. Rimas nebūtinai turi būti tikslus ,ar apytikslis,svarbu -garsai Čia nėra įmantrių žodžių,o varge, -tai metaforos, Eilius, kai jaunesnioji sesuo įsimyli ir išeina į klumpėtą gyvenimą-dar jauna,nepatyrusi,Nesugebėjau jos sustabdyti perspėti ,nuraminti mintis (antras posmas). Suyra namai -per slogu ten,iškeliauja ,veždama savyje skaudulį.
viskas čia aišku..o tai , kaip mums duota suprasti, jau kita kalba.Nereikia norėti kūryboje kažkokio apibrėžto tikslumo.Tai juk ne kalbos taisyklė, kurią reikia iškalti.Čia niekas nieko nenori įrodyt.Kiekvieno mąstymo lygio ir pajautos tai reikals.
Eilės nepaprastai, gražios, išjaustos, galiu piestu stoti jų ginti.Na, tegul tai bus tik mano nuomonė...
"savo aikštingos krūties"
"susitikus klajojantį nerimą,"
... ir t.t.
gulėt-praeities
Neaišku kieno čia tie "upėti" gyvenimai?
Vyro ar moters-sesers ir todėl taip įmantriai reiškiama užuojauta. O gal to upėtumo kaltė ir yra aikštinga krūtis.Kam autorei mastyti, svarbu, kad surado įmantrų žodį, nors vargu ar atitinkantį tikrovę? O kaltinti pavydu, tai jau kvailesnės autorės asmenybės nesugalvosi. Atleisk, jai Viešpatie.
Dėkui už laišką(nepyk ,kad čia rašau,bet neturiu taškų atsakyti :) .Teisingas tavos patarimas. Džiugu,jog yra šiame puslapyje mąstančių ir neiškeliančių savojo "aš" aukščiau už bet kokias moralės normas .
O dabar apie kūrinį. Mano dūšelei jis labai artimas - mintys lyg mano pačios išsakytos. Tai reiškia,jog sugebi prisibelsti į skaitytojo širdį ,o tai,mano nuomone, yra labai svarbus kūrybos elementas.
"..Iš tiesų tik klimpai į upėtą ne savo gyvenimą,
Nemokėdama tilto per drumzliną upę nutiest. .."- nors verk..šitaip melancholiskai gražiai .Ačiū.
Tai, ką sukūrėte, yra labai jautru, išjausta ir tikra. Tiesiog iš širdies. Tai yra gražiausia iš to, kas pastaruoju metu paskelbta rašyke. Blogai vertinti gali tik iš pavydo, kas mano nuomone yra populiaru šioje svetainėje . Sekmės jums.
Kur kenčia ritmika? Sukirčiavau. Rimai visi tip tap-moteriški kaitaliojasi su vyriškais.
Kas yra nelogiško? Daug metaforizuota, bet kur nelogika?
Svarbu,kad parašot kažkokį komentarą ir tiek.
Per daug išpūsto įmantrumo, prastoki rimai, o su tuo ir kenčia ritmika. Išreiškiamoms mintims trūksta logikos. Žinoma, ne visiems skaitytojams patinka logiškumas. Svarbu kad kažkas parašyta.