Į horizontą kartais pasižiūriu -
kas bus? Ko laukt? Ir kuo tikėt?
Blaškaus audroj tarp laiko burių,
Sunku kasdien į ateitį žiūrėt...
Siūbuoju tarsi laivas be krantinės,
be uosto, su kelių paklydimu.
Kažin kiek temps šita rimtis dirbtinė,
jei aš ištrūksiu iš savų tėkmių?..