grįžtelėjimas

stebiuosi tavo suradimais neieškant
    tarsi apskritai nebūtų nedidelių parkų
    ir tu galėtum nesėdėti vakarais,
    besidairydamas į neaukštas studentes
    (nes tik tokios tau primindavo Vaivą).
    tu ir tąsyk atrodei taip, lyg nebūtų troškulio Sacharoje,
    nerodytų reklamų įdomiausioje laidos vietoje –
    tiesiog savaime sutiktum mane ir pasakytum:
    „o je, oje je, rožine mergyt, juodosios panteros drauge“,
    ir paimtum  interviu apie pavasarinį nerimą,
    bei labai gražiai padėkotum už  kartus mirkteldamas.
    Tik nereikėjo po to tarstelėti, jog nesi žurnalistas.