„Labą dieną“ apdribo vėl sniegas,
Atplasnojęs pūkais debesies,
Nors dar miega pavasaris, miega,
Zirzia musės prie lango ausies.
Vėl dulksna, vėl be saulės žaidimo
Driekias mintys pilkon neviltin.
Pumpurėlių širdelės prikimo,
Nors balandis burkuoja artyn.
Sukom laikrodžio strėlę į priekį,
Tik žiemos nepasukom atgal,
Bet, pusnyno šviesaus atsiriekę,
Gyvesni pasijusime gal.
Nusispalvinsim rytus aguonom,
Susišildysim saulę delnais,
Ir per treškantį vakaro gruodą
Gal pavasaris tikras ateis.