***

O jūs išeinantys šešėlin žmonės
Kurių jau nieks prie mano durų neatves
Išliekat širdyje kaip atkarpa kelionės
Kurioj ir skausmas ir kančia tiktai į priekį ves

Gal būt kada sukaustytas gūdžios nakties dejonės
Skaičiuodamas į žemę krentančias žvaigždes
Paliestas ilgesio aistrų beprotiškų vilionės
Atrasiu jus savy kaip nuostabiausias užmirštas salas

Todėl šiandien pajutus paskutinį rankos paspaudimą
Vėl liūdną mano veidą šypsena suras
Nes net praradus šitą paskutinį palietimą
Mana širdis jumis vis vien į tolį nusineš

Ir nesvarbu dabar koks bus rytojus
Ir kokios audros plėšys iškeltas bures
Svarbu tiktai kad vieną dieną dykumoj sustojęs
Atmintum kad buvai suradęs žydinčias salas