Tirpi Kava

Tirpios mintys kaip kava
Blaško bioritmus kaip Garšva
Be vilties besišypsanti aušra
Perkerta mane kaip dykumoje sausra
Pasirinkimų gausuma?
Maloniai kibirais siurbti skausmą
Nemokėdamas kaukti vis tiek neriu be plausto
Meldžiu palikti man tą sostą..

Tirpsta mūsų laisvė kartu su grotom
Dingsta liūdesys kartu su protu
Paklausi kas geriau? Skirtingas duris rakinau, tad nežinau
Šviežių vynuogių sode apgirtau
Nuo minties apie tirpią kavą tau, atradau
Galią tirpti paslaptingai, slysti siautulingai
Neapdovanotais takais
Smailais, nenukapotais laukais
Trispalvio medžio obuoliai
Neištirps, kol šaknys nenuteis

Skanus griaustinis pučia man į veidą muilo burbulus
Ir nelemtus vėjo gūsius ramiausiai užkalu
Liūdesį užpilu su beprotybės užpilu
Ironijos kaubojus nešinas mūsų mūzų ir
Nekenčiantis liūdesio preliudijų,
Laukiantis tirpios kavos ir tvirtų melodijų,
Apglėbtas saldžia, citrinos įdaro ironija