Vakar- tai ne šiandien

Neviltis žadino mane,
Beviltės mintys sukosi ratu.
Akys sunkios,
Lūpos sausos.
Noras bėgti tolyn
Ir nekelti rankų aukštyn
Buvo begalinis...
Kodėl tas jausmas kibino mane?
Kodėl tas noras bėgti ragino mane?
Aš nežinau...
Turbūt tai šmėkla iš vakarykštės dienos
Atėjo ir neleidžia man naujai mąstyti
O mintys nori plaukti tolyn,
Bet kažkas laiko jas tvirtai prisirišęs...
Kas tai?
A, tai ta pati vakarykštė diena.
Praeitis,
Aš jaučiu jos dvelksmą.
Tas niūrus, šlykštus kvapas
Užlieja mano pojūčius,
Tarsi būtų aromatas
Kupinas vilties
Kad praeitis- tai istorija
Dabartis- dovana
O ateitis- nežinomybė...
Bet vėl jaučiu:
Akys sunkios
Lūpos sausos...