Supimas ir trukmė
Aš mėgau stebėti
kaip kaitroje
per vasarą
vaškinės kojos
ištįsta nuo sūpuoklių
ir pasiekusios
žemę sykiu sustoja
su laikrodžio švytuokle.
Namai ir svetimumas
Kai pasiilgstu svečių -
žvilgteliu pro stiklą
į uždurio veidus
svetimi gal dar labiau
nei visad
nes sienos skirtos
atskirti
Saulė ir balkonas
Tiek daug sudrėkusios šviesos
tarp lapų ganosi
rupšnoja pavėsius
ir mudu - augalai tas aštuonias minutes
praplepėję
ant kybančio aukuro saulei
Paukštis ir vanduo
Augau prie vandens ir žinau
kaip paukščiai prišaukia lietų -
danguje skrido vanagas
o gal sakalas prisiekiu neatmenu
vienuj vienas sau aukštai
nelyg plaukė tvenkinio atspindžiu
debesis laikė po sparnais
nešė it neatsiejamą savo dalį
ir nusileido prie kelio raguvos
išvien su lietumi.
Žodis ir žmogus
Dabar mes it vandenys - tyvuliuojam.
Būna prilyja dygių apkalbų
į mus nutrupa lapai sklaida
nuo kranto medžių
pritvinkę šalčio syvų rudens
apsninga kasdienine šneka dievaž
apsninga ir jaučiam kaip kaskart tirpsta
kaip užsimiršta likę sapnais
tolygiai bundant iš ryto į rytą.
Kas kitas taip pasensta jei ne mes
apsikeitę vienas kito žodžiais
apsikeitę
vienas kitu
apsunkę