šmirinėja po mano butą
lyg žiurkės
matuoja langus -
keis į plastikinius
klausinėja -
kokias palikti palanges
ar reikia langelių
ar daug kvėpuoju
ar praktikuoju žiemos miegą
o aš tik vardiju tik vardiju -
pro šį langą norėčiau
mažiau lapų rudenį
pro šį daugiau kamuolių
vedinų vaikais
...
pamenu per patį speigą
svečiai grožėjosi
ledo gėlėm stikluose
sakė - pas juos
seniai tokios išnyko
Dieve tu mano
- sakau žiurkėms -
kaip gailiuos:
nė vienos
nenusiskyniau atminimui