Gyvenimo knyga

Verčiu geltoną popieriaus lapą. Rašau. Kuriu, improvizuoju, braukiu ir rašau iš naujo. Norėčiau mokėti viską ištrinti ir perrašyti iš naujo. Kiekvieną kartą versdama naują lapą tikiuosi daugiau nebebraukyti, nebedaryti klaidų, tačiau vis tas pats. Mažiau, bet tas pats...
Perbėgu per parašytas eilutes: laimė, skausmas, ilgesys, amžinos laimės iliuzija ir vėl skausmas.
O ar žinai, ką sukūrei tu? Ką privertei mane pajusti, išgyventi ir įrašyti į savo lapą? Tu sukūrei manyje laimę, privertei išgyventi neapsakomo džiugesio akimirkas, ilgesį, jutau tavo apkabinimą, bučinius ir vėl esu laiminga!
Visi autoriai nori kuo greičiau pabaigti savo knygą, tačiau likime, būk gailestingas ir neleisk man užversti savosios... Dar daug lapų liko tuščių, kuriuos norisi užpildyti...