Laukinio paršelio aimana

jargau jargau
kaip kanopėlę sugėlė
ir suėmė susuko
amą sunarpliojo
viduriukais
o knyslelę išdegina net
vėdarų kvapas
kraujinės dešros

bėgu bėgu
ir bėgu nestodamas
kliūdamas tik
lapsėdamas
auselėm
vejasi šaltienos
klapsėjimas katile
didžiuliame

o aš toks mažulis
toks kaltas
visas
toks norimas
nerimo duriamas
kaip ten kur labai skauda
ir kur imi šaukti
ir šaukti
ir šaukti

už ką?