***

Pūgose pasiklydę šešėliai
Tylūs paukščiai sapnuoja lizdus
Tu su šypsena skaudžiai įgėlei
Ir lašeliais suleidai nuodus

Mano rytų naktų labirintai
Širdį slegiantis skausmas klampus
Kai klastingu žodžiu sielą vilgai
Ir tas kvapas lyg mirštant gaižus

Vėl juokies o aš kryžiumi puolu
Kad apginčiau svajų likučius
Vėjį šūkčioju lyg vėjui moju
Įnirtingai tiesiu šviesai delnus šiurkščius

Tik staiga nubundu ir sapnuoju
Kad jau pardaviau savo sparnus
Ir kad kelias per vakar rytojun
Niekada nebebus jau tiesus ir skaidrus