Sapnaskiltės vokiečių gatvės

Naktimis birželio, vos pradėjus švisti,
akrobatas rytas vaikščioja per lyną
siauro horizonto. Svajones išvystę,
vaikiškai linksmi važiuojam į Berlyną.

Pakeliui padangėj regim – plyšus gysla
debesis vaiskiu raudonumu nudažo.
Varšuvą patiltėse aplaižo Vysla,
kelias prieky susilieja į miražą.

Mirgantys šviestuvai glosto stiklą, stotys
dvelkia rūkalais, gurkšnoja pigų alų.
Visa, ką patyrėme lig šiol – klastotės.
Visa, ką patirsim – iš originalų,

iš tiesų, apaugusių kreivom tikrovėm,
kuriose visus takus žiedai užpustė.
Mes nė sapno nepasėjome – tik rovėm
ir todėl dabar negalime nubusti.