Mayday

Toks metų laikas kai svarbiausia nepravirkti
Savęs išsigina išmoktos tiesos senos
Paliečia dugną šuliniuos plonytės svirtys
tik neapsunksta nė lašu. Ir vis vaidenas,

Kad už mane Adomo obuoliu brandesnis
Šiam rudenėjime esi, o aš – piemenė.
Net jei pavyktų išmintinga apsimesti,
Aš nežinau ar vienas kitą užgyvenom,

Ar tik toks laikas nuo birželio iki kranto
Kai mano „Mayday“ taip toli nuo tavo denio.
Pavargę vandenys užutėkius suranda
Galų gale.
Tik mes jau ne gėlavandeniai...